įkalbėti

įkalbėti
įkalbė́ti, į̃kalba, -ė́jo 1. intr. įkalti, išaiškinti: Įkalbė́k sūnui gerai, kad suprastum J. 2. tr. užfiksuoti žodžius magnetofono ar kitokioje juostelėje: Ekspedicijos dalyviai demonstravo įkalbėtus tekstus sp. 3. refl. įsileisti į kalbą, įsišnekėti: Pasilikusios vienos dvi, anyta ir marti atviriau įsikalbėjo A.Vien. Heida, taip įsikalbėjus, žengė vis smarkiau ir smarkiau Mš. Kai moters įsìkalba, tai nebėra joms ir galo Š. Kažin, kad labiau su juo įsikalbėčiau, gal ir sutiktų pasisakyti Jnšk. Mudu įsikalbėjom apie gyvenimą rš. Man teko su tuo žmogum gerai įsikalbėti ir šį tą sužinoti rš. 4. intr., tr. DP91 įtikinti, palenkti į savo pusę, įšnekėti; įteigti ką: Ką negerai padarius, niekuomet manęs nemušė, bet geruoju taip įkalbės, kad turi pasitaisyti Žem. Įkalbėjo kaip sveikam ligą Krč. Monika, lyg saugodama tą įkalbėtą kaime grožį ir sveikatą, kas sekmadienį gobėsi šilkinę skarelę P.Cvir. Teip įkalba, o viškum nevertas daiktas Kp. Ėmė įkalbėt, patiko, ir nupirkau Kp. Mes įkalbėjome juos vykti su mumis rš.
įkalbamaĩ adv.: Tvirtina įkalbamai K.Būg. | refl. tr., intr.: Įsikalbė́jo sau smertį Ds. Nebebuvę, kad aš sau ligą įsikalbėčiau! Jnšk. O, jis moka: kad tau ir nereikia, įsikalbės (įsisiūlys, įsipirš) Srv. Teip gražiai kalbėjo, kalbėjo ir įsikalbėjo (įsisiūlė padirbti ką nors) Srv. Daugelis yra įsikalbėjusių, kad jų pareigos sunkiausios rš.
5. refl. kalbant įprasti, pramokti: Aš iš mažumės nemokėjau lenkiškai: tolyn tolyn insikalbė́jau Šr.
◊ [sveikám] lìgą įkalbė́ti patraukti į savo pusę: Jūs norit sveikám lìgą įkalbė́t, kad taip pristojot Užp. Besikalbėdami vienas antram ligą įkalbėjo Mrk.
\ kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; parkalbėti; perkalbėti; prakalbėti; prikalbėti; razsiskalbėti; sukalbėti; užkalbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • įkalbėti — vksm. Mẽs įkalbėjome juõs vỹkti su mumi̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuvobyti — ×nuvõbyti tr. 1. N vyliumi, gudrumu įkalbėti nuvykti kur: Nuvõbijo savo žmoną to vienkiemio pasižiūrėt Pl. | refl. tr. Pnm: Nusivõbijo Viktarą an Šidlauską, tručyznos turia Slm. 2. vyliumi, gudrumu įkalbėti pasitraukti iš kur, nuo kur: Ana… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užkalbėti — užkalbėti, ùžkalba, ėjo 1. tr. kalboje nuveikti: Žinoma, tavęs da niekas neužkalbėjo Ktk. Kas užkalbė̃s, už to ana eis ir duos pusę karalystės (ps.) Antz. 2. tr. užkalbinti: Par kiemelį pati išlydėsiu, par laukelį žodžiais užkalbėsiu Trg. 3. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkalbėti — apkalbėti, àpkalba (apìkalba), ėjo 1. tr., intr. apsakyti, aptarti: Negaliu apkalbėt, kiek bus tolumo Pb. | Ir vasarą, sunkiomis darbo dienomis, surandamas laikas šnektelti, apkalbėti visokius reikalus rš. Susirinkime draugijos reikalai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkalbėti — atkalbėti, àtkalba, ėjo 1. intr. baigti kalbėti, sakyti: Aš atsakiau motutei, atkalbėjau senutei Brš. Motušėlė atkalbėjo (atsakė) meilingais žodeliais JD1555. 2. refl. lig soties prisikalbėti: Ar jau atsikalbėjot? Ėr. Onai niežtėte niežtėjo su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dakalbėti — ×dakalbėti, dàkalba, ėjo (hibr.) tr., intr.; SD42 atkalbėti iki kol. | refl. SD42. kalbėti; apkalbėti; atkalbėti; dakalbėti; įkalbėti; iškalbėti; nukalbėti; pakalbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmasinti — išmãsinti tr. 1. A1885,48, Bd išprašyti, išvilioti ką iš ko: Kožnam ir sveikiausiam galiam įkalbėti ligą ir piningus išmasinti M.Valanč. Išmasino nu žmogaus piningų ir išleido ant nėkų Vvr. Žentas išmãsino jeibi ką, t. y. išprašė J. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išrodyti — 2 ×išrõdyti tr. 1. Svn išraginti, išprašyti: Led ne led tėvą išrõdijo iš namų – teip nenorėjo važiuot Sdb. Led išrõdijau vaiką namo eit – neina, ir tiek Užp. ║ išvaryti, iškrapštyti: Nenorėjo eit, led išrodijau iš gryčios Ėr. Jau kai jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsiundyti — išsiùndyti tr. 1. Sut pjudant, siundant išvyti: Ižsiundyt SD420. Šunimis jį išsiundė MŽ2116. Ne tik nepriėmė – šunimis išsiùndė Krkl. Išsiùndyk kiaules iš daržo J. Išsiùndyk gerai vieną sykį, daugiau neis į rugius Skr. Lenkstudentis,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”